La Vita e Bella

Aha, stenkis, rašyk, o kažkoks mazgius paima ir neskaitęs įvertina visus blogo įrašus -1. Ačiū tau labai, ačiū kad paaukojai 5 brangias savo su****o gyvenimėlio minutes dirbant šį naudingą darbą. Sėkmės tau gyvenime. Beje, gal tu prenumeruoji mano įrašus per rss? Ai, ką aš klausiu, juk tu nemoki rašyt, o gal nedrįsti? Gal neturi nuomonės, kuria galėtum pagrįsti savo poelgius? Ne, neturi. Gali dar pavertint -1 ir šį įrašą. Bet taip gaila, kad greit tavo darbas nueis veltui. Ak.

Tikiuosi, išauš diena, kada blogas.lt paviešins asmenis, pasireiškusius prie patiko/nepatiko skilties. Oj būtų! Nes šiaip gal ir nieko būtų čia tas sumanymas vertinti įrašus, jei ne tokie pasirodymai, kai staiga vos ne visuose įrašuose atsiranda po vieną “nepatiko”. Na žinoma, aš suprantu, kad būtų prastų įrašų, bet tada būna ne po vieną “nepatiko”. O dabar - žmonėms pavydas, ar ką? Ir tai pastebėjau ne tik pas save, bet ir pas kitus blogerius.
O gal tiesiog geriau būtų, jei būtų pašalintas “nepatiko”.
Kai po savaitgalio atsidariau savo blogą ir pamačiau prie savo įrašo 11 “patiko”, pamaniau, kad įvyko klaida. Bet ne. Net populiariausiųjų sąraše atsiradau, ha. Man čia džiaugsmas aišku, iki šiol daugiausiai “patiko” buvo 4 berods. Džiaugiausi ir tada - vienas “nepatiko”. Hrr. Esu tikra, kad čia vienas žmogus taip reiškiasi. Ūūū, įsigijau internetinių priešų.
Ei, matai, tau net visą įrašą paskyriau! Gal ta proga paspausk tą kairiau esančią nuorodą?
UPDATE. Oi, tikrai kaip juokinga. Dabar turbūt žiūri kaip sureaguosiu? Bet žinok, man DZIN. Nesiveliu į mažvaikių žaidimus - turiu ką svarbiau gyvenime nuveikt, ne tik paskaičius įrašą visus žmogaus įrašus įvertint “nepatiko”. Ir čia pralaimėtojas esi tu, nes nesugebi savo nuomonės išreikšt žodžiais ir slepiesi po anonimo kauke. Cha.

Dar vienas neypač stiprus, bet graudokas filmukas. O dieve dieve, kodėl Mark Ruffalo vaidina tokiuose graudžiuose filmuose? Jau trečias toks, kurį matau. O vat Reese Witerspoon - miela. Kažkodėl aš turėjau prastą nuomonę apie ją. Bet klydau. Hm, kažin kodėl jinai turi pravardę Reesy Greasy?
Girdėjau, yra knyga. Šiaip įdomu būtų paskaityt.
Nors ir kelios vietos grynai šabloninės “love story”, bet vis tiek - tikrai worth watching. Ypač romantikams, cha cha.

      

Tu klausi, ką klausau. Aš atsakau - Regina Spektor groja per last.fm. Tu klausi, kas ji per viena, o aš sakau - ji iš Rusijos ir jos balsas nuostabus… O dainos dainos! Tu paprašai ir tau duot paklausyt. Duodu. Tau patinka. Taip ir žinojau, kad patiks.
Tu klausi, kaip man šiandien sekėsi, o aš atsakau - tiesiog beprotiškai pavargau. Buvau Miesto centre, ten nuostabu, prasidėjo Miesto dienos, o žmonės žmonės! Mačiau net dvi merginas nuostabaus atspalvio ir sukirpimo žaliais rankinukais, bet skirtingais tokiais. Oras nebuvo labai gražus, bet aš juo ypatingai mėgavausi - vėjas atgaivina ir nėra labai šalta. Maža jauki kavinukė centrinės gatvės centre - štai kas miela ir dar tas jaukumas toks natūralus, o ne dirbtinėmis priemonėmis sukurtas. Ir dar - ten yra bandelių su soja (!). Kas puikiausia - anksčiau nusivylusi, dabar kuo toliau, tuo labiau myliu savo Miestą. Tai labai gerai. Tu irgi džiaugiesi. Ir dar Dolitos vitrinoj nerealūs aulinukai stovėjo. Gal išpardavimas?
Bet kaip čia tik geri dalykai? Negi nieko blogo nesidėjo šiandien aplink tave? - pasidomi. Prigavai - nervingai nusišypsau. Visų pirma, lieku bišk ant ledo iš ryto, o paskui suprantu, kad ant ledo palikęs mane žmogus vis dėlto yra super juokingas žmogelis ir tikrai su juo draugaučiau, bet na, aišku, kitomis aplinkybėmis. Dėl tų visų nesutapimų - blogai. Galų gale - mergaite, turėk orumo! Dar žiaurus suvokimas, kad žmogus, NEpalikęs manęs ant ledo nesuteikia man daug džiaugsmo ir pilnatvės. Ne ne, šiaip tai geras žmogus, bet tuštokas toks gan.
Na, bet parėjai namo ir visi jausmai nublanko? - paklausi. Juokiuosi. Taiiip, tu mane pažįsti kaip nuluptą. Bet wait a minute - KOL aš parėjau namo… Tiksliau taip - grįžau viešuoju transportu. Aišku, man visada nutinka įvairių nuotykių keliaujat VT, ne kartą bloge pasakojau. Dabar vėl! Pasakiau to my partner “Kažin, kuri pirma namo grįš, o kuri čia stovės ir lauks viena” (pasakiau juokdamasi ir, aišku, omeny turėdama ją). Ką manai? Jos “maršrutkė” atvažiavo po 20 sek., o aš laukiau autiko pusę valandos. Puoliau į neviltį. Ten važiuoja gal 15 autikų, bet niekaip neatvažiavo mano. Visi pravažiavo. Nikė mane ramino, sakė kad jei visi pravažiavo, tai manasis būtinai atvažiuos. Bet tada pradėjo važiuot vėl tie patys jau po antrą kartą. Žmonės, laukę su manim pasikeitė trečią kartą, aš jau pradėjau galvoti, ar čia ne Punk’d ar Boiling Points… Ohhh. Galiausiai jis atvažiavo. Įlipau. Pažymėjau bilietėlį. Po to pasigailėjau - špygą taukuotą jiems, ne 60 centų! Ir visą kelią namo krausčiau kišenes, nes pamiršau, kur tą taloną nukišau. Taip ir neradau. O paranoja kankino, kad tokią nesėkmingą dieną būtinai kontrolė prisiknis. Bet ne. Grįžau namo. Dabar ramu.
Tu sakai - tai gerai. Dabar pailsėk.
Ir aš užmiegu. Trumpu, neramiu dieniniu miegu…

Būti stileiva Nr. 1 savo aplinkoje (stileiva, ne fyfa!) turėtų kainuoti dauug laiko ir pinigų nemažai. Kol susirandi visus tuos one of the kind daikčiukus… Tie superstilingi žmonės, pas juos net mokykliniai penalai yra kažkokie ypatingi, kokių jokioj Maximoj nerasi.
Naujausias mados klyksmas - neturėti teliko namie. Oh my, aš turbūt labai konservatyvi, bet jį turiu. Ir dar ŽIŪRIU. Na bet totalus respectas žmonėms, pasiryžusiems gyventi be to šlamšto. Jie panašiai kaip tie iš “X kartos”. Atsiskyrėliai, pasiryžę gyventi kitaip, nei pilkoji masė. Sveikintina už drąsą. Ir šiaip, jie žavūs.
Kol vieni žiūrės Euroviziją, kiti žiūrės…žinias, ekstremalų krepšinį, ne, ką čia - arba žiūri Euroviziją, arba nežiūri nieko. Kas geriau? Atsakymas aiškus. Bet aš darysiu priešingai.
Aš klausau Scarlett. Ooh, kaip alternatyvu! Veža.
Jei vertinat “nepatinka” - parašykit komentaruose arba privačiai, už ką. Prieštaraukit man, o ne tik vertinkit! Kartais negalima pasakyt, kuo kažkas mums patinka, bet nemokėt pasakyt, kas nepatinka - neįmanoma.

Kirpsiu plaukus kaip Jasaitytė arba Agyness Deyn.
Arba kaip Posh ir Katie Holmes. Ir dar man patinka Jim Carey draugelės plaukai. Nors ten daugiau iš seniau. Man tie lygūs trumpi patinka.
Ką tik supratau, kad niekada neturėjau odinių kelnių. Keista.

Ntadieniais. Taip aš vadinu nenormalias dienas, kurios šiaip jau turi normalius pavadinimus, bet jaučiasi taip, tarsi būtų kitos dienos, tokios dienos, kai mes darom tomis dienoms nenormalius dalykus, pvz, trečiadieniai, kuriuos mes prasivartome lovose arba šeštadieniai, per kuriuos mes suirzę einam į mokyklą. Jie niekada nesijaučia tarsi būtų tos dienos, kurios pagal kalendorių yra. Suprantat ką turiu omeny? Tai gerai.
Vakar buvo tokia diena. Ne, vakar nebuvo šiaip ntadienis. Vakar buvo tragedijadienis. Vakar dešimtą valandą vakaro mama man pasakė, kad eičiau nuo kompo ir paklausė, ar namų darbus padariau. Lia lia lia, nuo kompo, lia lia lia, namų darbus…lia lia keltis…mokykla, lia lia…Pala! Namų darbai? Mokykla?! O šūde švenčiausiasis! Pamiršau! Užsisvajojau! Negalėjau patikėt, kad rytoj ketvirtadienis, o ne sekmadienis. Dėl visko kaltas kompas.
Žodžiu, šokau ir nulėkiau daryt visų darbų vienu metu. Daug namų darbų, kartu Hausą pažiūrėjau (bet vis tiek viso nemačiau), o po to lėkiau galvą plaut. Aišku, kaip visada, iškart pyliau vandenį, kad ir koks šaltas jis bebūtų - juk sušils. Bet kaip nesušyla, taip nesušyla… Paliečiu gyvatuką - akurat, šaltas kaip ledas. Puiku.
Prasikeikiau devynioliktą kartą tądien.
Galiausiai teko šildytis vandenį.
Dar po to prisiminiau, kad šiandien istorijos kontras.
Žodžiu, būna dienų kaip tyčia.
Nekenčiu ntadienių.

11 valandų ryto, trečiadienis. Vienas iš didžiųjų prekybcentrių, saulė dar aukštaiii.
Tuščia.
Atrodo taip, lyg aš būčiau pabėgus iš pamokų, kad nueičiau apsipirkt.
Bet į mokyklą nereikėjo.
Šiaip ten buvo taip tuščia, kad parduotuvėse jaučiausi kaip Victoria Beckham, dėl kurios uždaro parduotuves, kad ši galėtų ramiai apsipirkti. O jei rimtai, tai aš esu tikra, kad tokiu metu (rytas, darbo diena) apsipirkti eina tik nusivylusios namų šeimininkės. Kas gi daugiau?
Pirkau pirkau kaip niekad daug. Žinau ir pritariu - pinigai nėra svarbiausia. Bet džiaugsmo atneša. Nors ir trumpam. O drabužiai…juk nuogas nevaikščiosi?
Paskui į prekybcentrį pradėjo veržtis vaikai iš kaimo. Rami muzika(kažkokia klubinė - And I feel aaaaliiive…) staiga buvo perrėkta klyksmų ir krykštavimų (”Ledų, eisim ledų!”, “Auklėtoja, mes tik į Vero Moda nueisim, gerai? Galim?”, “O kur čia tualetas?”). Ekskursija. Aaa, dabar aišku, ką jie suplanavę veikti egzaminų dienomis.
Tuštybė tuštybė tuštybė tuštybė tušt…
Ir tada vėl nueinu į pravdą. Dievedievedieve kokie tie žmonės gražūs! Kokie originalūs! Kokie nepakartojami! Kokie…wow. Ir iš kur jie gauna tokius neįprastus drabužius? plus370 - iš viso nerealu. Pas kas antrą parašyta, kad apsiperka second hande. Kur, kur tokie nuostabūs second hand'ai pasislėpę?? Nesuprantu. O jiems mokėjimas rengtis turbūt yra įgimti nuo gimimo.
O aš klausau Regina Spector, Kate Nash, Sara Bareilles, Nerina Pallot, Scarlett Johansson, Amy Winehouse ir ilsiuosi.
Imogen Heap - Whatever (ooo)

Žinau žinau, Eurovizija - šūūdas. Bet taip kaip vakar, aš dar nemačiau. Nušvilpimus girdėjau dažniau nei plojimus. Pati žiūrėjau ir galvojau- kas čia dabar? Kas į finalą pateks?
Pirmiausia Estija. O dieve… Migrena garantuota į juos bežiūrint. Nu tokią nesąmonę jau seniai mačiau. Ne, man bjauru net kalbėt apie juos. Gėda, gėda, būūū.
Po to Airija. Ryškus “we are the winners of jūrovyžia” kopijuotoriai, tik truputį idiotiškiau ir, o siaube, ten tokia nesąmonė buvo! Tiesiog žiūrėjau ir galvojau: “Ką jie sau mano darydami tokias nesąmones?” Gėda visai airių tautai. Bet ką, jie turbūt nesigėdi… Jiems vis tiek nesiseka toj Eurovizijoj (kaip ir Lietuvai)… Žodžiu, ir šįkart liko nesuprasti.
Kas man patiko - Bosnia&Herzogovina. Super stilius pas juos, artistiškas pasirodymas, apranga, net daina man patiko, nors žodžių nesupratau. Sirgau už juos ir jie pateko į finalą. Taip ir turėjo būt. Na pabandžiau aš ant lapuko susirašyt 10 tų, kurie turėtų patekt į finalą. Ne tuos, kurie man patinka, bet tuos, kurie patinka europai, ir ką - 9 iš 10 buvo right! Tik kažkaip dėl Izraelio suklydau. Nu nežinau.
Eurovision - so addictive shit!
Žiūrėsiu rytoj.

Besėdint istorijos pamokoj ir berašant n-ioliktą puslapį (a4 formato sąsiuviny!) diideliu greičiu (už šitą mokytojai tikrai padėkosiu - išmokau super greitai rašyt, univere bėdų nebus) mane apima baisus jausmas, kada mintyse rėkiu “Ką aš čia veikiu???” Nežinau, ar kam kitam tas jausmas būna, bet aš visada stengiuosi jį nuvyti šalin - jei galvočiau apie tai ilgiau, išprotėčiau. Po to vos nepradedu klykti, rėkti, o kai suprantu, kad man iš abiejų pusių sėdi žmonės, mane suima trumpas klaustrofobijos priepolis. Truko gal 2 sek., bet tada supratau, kad mane šitaip veikia protu nesuvokiamos sąlygos mokykloj (rašiau jau kaip robotas, rankos nejaučiau nuo 10 pamokos minutės) ir saaaulė.
Rytoj nereikia į mokyklą.
Neleiskit man išprotėt.
Ar aš vienintelė įrašo pavadinimą visada sugalvoju jau parašiusi įrašą?